Daugeliu atvejų pasitikėjimas savimi yra geras dalykas. Pasitikintiems žmonėms dažniausiai sekasi labiau įvairiose srityse. Būtent šis stiprus pasitikėjimo savimi ir savigarbos jausmas leidžia žmonėms išeiti į pasaulį ir siekti savo tikslų.
Apžvalga
Savo knygoje Savęs efektyvumas: kontrolės vykdymas, psichologas Albertas Bandura paaiškino, kad būtent pasitikėjimas, labiau nei bet kuri kita savybė, prisideda prie teigiamų rezultatų siekiant tikslų.
Bet ar galite per daug pasitikėti savimi? Ar įmanoma turėti per daug gero? Daugeliu atvejų, žinant savo stipriąsias puses ir užtikrinant išeiti ir rizikuoti, yra žavingos savybės. Bet kai šis pasitikėjimas padaro tave nelanksčiu, priešingai nei bandai naujus dalykus, ir nesugeba išklausyti kitų, jis gali pakenkti sėkmei ir gerovei.
Per didelis pasitikėjimas savimi
Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi gali sukelti daugybę problemų asmeniniame, socialiniame ir profesiniame gyvenime.
- Praleistos galimybės, pavyzdžiui, nesiimti projektų, nes atrodo, kad jie yra lengvi arba neatitinka jūsų galimybių
- Per daug prisiėmęs, pavyzdžiui, pasakyti „taip“ projektams, kuriuos įgyvendinti jums trūksta įgūdžių
- Socialinės pasekmės, pavyzdžiui, atstumti draugus, susidūrus su pasipūtusiais
- Pasekmės darbo vietoje, pavyzdžiui, nusileisti kaip pernelyg pasipūtusiam be reikiamų įgūdžių
- Santykių pasekmės, kuris gali atsirasti dėl per didelio rūpinimosi savo pajėgumais ir rezultatais, o ne dėl savo partnerio
Vienos ankstesnių savivertės tyrimų apžvalgos metu mokslininkai nustatė, kad aukštas savęs vertinimas kartais gali sukelti nepageidaujamas pasekmes. Vaikai, turintys didesnę savivertę, dažniau rizikuoja.
Žmonės, turintys aukštą savivertę, taip pat linkę į blogesnius santykius, nes jie kaltino savo partnerius dėl bet kokių santykių problemų. Aukštas savęs vertinimas taip pat buvo susijęs su didesniu smurtinio ir agresyvaus elgesio dažniu.
Poveikis
Tai nereiškia, kad savivertė ir pasitikėjimas yra blogi dalykai. Kai kuriose situacijose net per didelis pasitikėjimas savimi iš tikrųjų gali sukelti tam tikrą sėkmę. Labai savimi pasitikintys žmonės kartais gali blefuoti savo kelią situacijose, įtikindami kitus, kad jie tikrai turi sugebėjimų, slypinčių dėl jų išpūsto savęs jausmo.
Kitais atvejais perteklinis pasitikėjimas gali būti vertinamas kaip apgaulė ar net narcizas, savybės, dėl kurių darbuotojas gali mažiau patikti dabartiniams ir būsimiems darbdaviams.
Pernelyg didelis pasitikėjimas savo sugebėjimais yra kažkas, kas kartais atsitinka visiems. Galite pervertinti savo sugebėjimą užbaigti projektą iki tam tikros datos, kad pritrūktumėte laiko iki projekto termino pabaigos. Gerai tai, kad toks perdėtas pasitikėjimas savimi dažnai koreguojamas.
Tikėtina, kad pakanka kelių atvejų, kai pavėluotai ar menkai dirbate, kad priverstumėte rimtai pažvelgti į savo laiko valdymo įgūdžius. Kitą kartą, kai bus vykdomas projektas, greičiausiai protingai valdysite laiką ir realistiškiau suprasite, kiek laiko užtruksite, kol baigsite darbą.
Būtent tada, kai šis pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, gali kilti rimtesnių ir dažnai ilgalaikių pasekmių.
Priežastys
Daugybė skirtingų veiksnių gali prisidėti prie pernelyg didelio pasitikėjimo savimi. Auklėjimas, kultūra, asmenybė ir praeities patirtis gali vaidinti svarbų vaidmenį formuojant žmogaus savęs jausmo vystymąsi.
Mes visi iš esmės esame savo pačių visatų centras, todėl tikrai nenuostabu, kad mūsų pačių suvokimas, patirtis, mintys, poreikiai ir norai dažniausiai šmėžuoja mintyse. Bet kodėl kai kuriems žmonėms atrodo toks perdėtas savęs suvokimas?
Tyrimai rodo, kad tam tikri kognityviniai šališkumai gali turėti įtakos prisidėdami prie pernelyg didelio pasitikėjimo savo nuomone ir idėjomis. Dėl šių šališkumų žmonės įvykius ir patirtį interpretuoja taip, kad jie būtų nukreipti į jų pačių egzistuojančius įsitikinimus, požiūrį ir nuomonę.
Todėl žmonės dažnai linkę manyti, kad jų pačių mąstymo ir veikimo būdas yra pranašesnis ir „teisingas“. Tai gali lemti tai, kad žmonės nesusimąsto, kaip kitos idėjos gali būti naudingos, taip pat nemato galimų savo požiūrio trūkumų. Būtent ši asmeninio neklystamumo iliuzija gali padėti per daug pasitikėti savimi.
Suvokimas
Taigi, kaip nustatyti, kokie pasitikėjimo savimi lygiai yra tinkami? Ar tokie lygiai skirtingi žmonėms ir skirtingose situacijose? Pasitikėjimas savimi nėra tik psichologinis konstruktas; tam taip pat didelę įtaką daro kultūra.
Pavyzdžiui, individualistinės kultūros labiau vertina pasitikėjimą savimi nei kolektyvistinės kultūros. Visuomenės lūkesčiai, kiek žmonės turėtų pasitikėti, daro didelę įtaką tam, kaip suvokiame pasitikėjimą savimi ir kitais.
Pavyzdžiui, ankstesnėje XX a. Pusėje pasitikėjimas savimi kartais buvo vertinamas kaip žala, priklausomai nuo to, kas tu buvai. Buvo tikimasi, kad žmonės paklus autoritetams, įskaitant vyresnius ar socialinėje hierarchijoje užimtus aukštesnius.
Ypač buvo paniekintas vaikų ir moterų pasitikėjimas savimi, nes dažniausiai tikėtasi, kad vaikai ir moterys bus paklusnūs ir nusiteikę.
Pasikeitus kultūros potvyniams, pasikeitė ir visuomenės lūkesčiai dėl pasitikėjimo savimi. Žmonės skatinami būti nepriklausomi, o savigarba tapo vertinama savybe. Tėvai nori, kad vaikai pasitikėtų savimi, žinotų, ko nori, ir turėtų motyvacijos pasiekti savo tikslus.
Socialinės normos
Tačiau tai, kaip mes suvokiame pasitikėjimą savimi, ne visada būna nuoseklus. Pavyzdžiui, atlikus tyrimus nustatyta, kad moterys lyderės, kurios elgiasi taip pat, kaip ir kolegos vyrai, dažniau bus suvokiamos kaip viršininkės, emocingos ar agresyvios.
Šis pasitikėjimo dvigubas standartas apsunkina moterų paaukštinimą darbo vietoje ir pakėlimą į lyderio pozicijas. Elgesys, reikalingas norint pasisekti darbo vietoje, yra tas pats, už kurį moterys dažnai baudžiamos už eksponavimą.
Tyrimai taip pat rodo, kad mes linkę bausti kitus, kai jie elgiasi būdais, kurie laikomi socialinių normų pažeidimais. Normos nurodo, kad vyrai turėtų būti pasitikintys savimi ir ryžtingi, o iš moterų dažnai tikimasi, kad jie bus auklėti ir šilti.
Elgesys už šių normų ribų gali sukelti daugybę pasekmių tiek vyrams, tiek moterims. Vyrai, kurie nėra labai atkakli, gali būti vertinami kaip nedrąsūs ar silpni, o savimi pasitikinčios moterys - viršininkės.
Pasekmės
Vieno Jeilio tyrėjų atlikto tyrimo metu vyrai, kurie išreiškė pyktį, iš tikrųjų padidino savo suvokiamą statusą. Moterys, kurios išreiškė tą patį pyktį, buvo vertinamos kaip mažiau kompetentingos, todėl joms buvo suteiktas mažesnis atlyginimas ir statusas.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad moterų pyktį dažniausiai siejasi su vidinėmis savybėmis („Ji piktas žmogus“), o vyrų pyktis kaltinamas išorinėmis aplinkybėmis. Įdomu tai, kad pateikus tam tikrą išorinį pykčio paaiškinimą, šis lyčių šališkumas buvo pašalintas.
Daugeliu atvejų gali būti, kad žmonės nėra per daug pasitikintys savimi. Vietoj to, neišsakytos lyčių normos ir stereotipai, žmonės, ypač moterys, gali būti vertinami kaip pernelyg pasitikintys savimi, kai jie iš tikrųjų tik išreiškia įprastą tvirtumo lygį.
Tačiau tam tikri pasitikėjimo reiškiniai negali kelti tokios pačios socialinės ir profesinės rizikos, kokią gali kelti kiti pasitikėjimo savimi rodikliai. Tyrėjai Melissa Williams ir Larissa Tiedens nustatė, kad moterys, kurios išreiškė dominavimą kūno kalba ir veido išraiškomis, pavyzdžiui, stovėdamos aukštai ir garsiai balsuodamos, nepatyrė tokio pat socialinio suvokimo praradimo.
Nors tai akivaizdžiai neišsprendžia lyčių šališkumo problemos, tokie tyrimai nurodo būdus, kuriais žmonės gali išreikšti pasitikėjimą savimi, nepažymėdami, kad jie yra „per daug pasitikintys savimi“.
Vaikai ir per didelis pasitikėjimas savimi
Kitas pavyzdys, kaip kultūra gali paveikti pasitikėjimo suvokimą, yra tai, kaip vyresni suaugusieji kartais žiūri į vaikus. Jaunystės kritika dažnai rodo, kad šiandieniniai vaikai dažnai gauna vadinamuosius „dalyvavimo trofėjus“.
Kitaip tariant, vaikai sulaukia pagyrų už tiesiog dalyvavimą, o ne už tikrąjį savo pasirodymo turinį.
Toks pagyrimas skirtas pasitikėjimui ir savigarbai ugdyti. Kritikai teigia, kad šis požiūris sukelia teisių ar net neuždirbto pasitikėjimo jausmą. Kad vaikai persikeltų į pilnametystę manydami, kad norint pasisekti pakanka paprasčiausio pasirodymo, todėl sunkiau priimti, kai ši sėkmė nėra tokia lengva.
Tačiau mokslininkai, tokie kaip Carol Dweck, nustatė, kad pastangų gyrimas vaidina svarbų vaidmenį kuriant vadinamąjį augimo mąstymą. Mąstysena yra pagrindinis įsitikinimas apie intelektą ir mokymąsi. Žmonės su fiksuota mąstysena linkę manyti, kad intelektas yra įgimtas bruožas. Tie, kurie mąsto apie augimą, tiki, kad gali tapti protingesni savo pačių pastangomis.
Žmonės, turintys fiksuotą mąstyseną, susidūrę su iššūkiais yra linkę pasiduoti, nes mano, kad jiems paprasčiausiai trūksta prigimties ir sėkmei reikalingų įgūdžių. Kita vertus, turintys augimo mąstyseną, pasitiki savimi ir supranta, kad gali įveikti iššūkį mokydamiesi, praktikuodami ir stengdamiesi.
Taigi, koks yra geriausias būdas ugdyti pasitikėjimą savimi ir augti mąstysena? Dweckas teigia, kad svarbiausia yra pagirti pastangas, o ne rezultatus. Tai padeda vaikams suvokti, kad jų pačių pastangos ir veiksmai lemia rezultatus, o tai padeda jiems įgyti pasitikėjimo, kurio reikia, kad ir toliau susidurtų su sunkumais.
Tai nereiškia gausaus pagyrimo vaikams už nieko neveikimą. Veikiau tai reiškia jų pastangų pripažinimą, o ne susitelkimą tik į rezultatus.
Tad kodėl vyresnės kartos jaunesnius žmones suvokia kaip pernelyg pasitikinčius savimi? Ar tikrai šių dienų vaikai per daug pasitiki savo pačių labui?
Šis suvokimas labiau tikėtinas dėl kultūrinių normų ir lūkesčių pokyčių. Vyresnės kartos buvo raginamos būti tylios, paklusnios ir nejudančios. Matyta, bet negirdėta paprastai buvo apibūdinama kaip idealas, kai kalbama apie vaikus. Pasikeitė kultūra, kaip ir supratimas apie vaiko raidą ir vaikų poreikius.
Gali būti, kad šiandien vaikai nėra per daug pasitikintys savimi; jiems tiesiog leidžiama saviraiškos lygis, kurio vyresnėms kartoms vaikystėje galbūt neteko mėgautis.
Autentiškas pasitikėjimas savimi
Ar gali būti, kad per daug pasitiki savimi? Daugeliui žmonių atsakymas į šį klausimą tikriausiai nėra. Iš tikrųjų žmonės dažnai linkę spręsti priešingą problemą - per mažai pasitiki savimi. Taigi, jei turite tvirtą savęs jausmą ir užtikrintumą siekti to, ko norite gyvenime, tai puiku!
Jei jūsų savęs jausmas apima rūpinimąsi kitų gyvenimu ir rūpinimąsi juo, tikriausiai jūsų pasitikėjimo lygis yra beveik tinkamas.
Jei esate susikoncentravęs vien į save, palikdamas mažai vietos kitiems žmonėms, gali kilti problema. Nėra nieko blogo pasitikėti savimi, bet jei šis pasitikėjimas išreiškiamas narcizu ar didybe, kenkiančiu jūsų santykiams, yra tikimybė, kad jis gali būti per didelis. Arba kad jūs išreiškiate šį pasitikėjimą tokiu būdu, kuris nepadeda jūsų sveikatai ir santykiams.
Padedant vaikams išsiugdyti sveiką pasitikėjimą ir pagarbą, pagirti juos už pastangas yra tik viena galvosūkio dalis. Pasitikėjimo taip pat suteikia patikimų globėjų meilė ir parama, taip pat tvirta orientavimo sistema, subalansuojanti atlygį su atitinkamomis ribomis.
Tokiose aplinkose vaikai gali tyrinėti pasaulį, atrasti savo asmenines stiprybes ir ribas bei išsiugdyti savireguliacijos gebėjimą.
Per didelio pasitikėjimo savimi problema yra ta, kad jis dažnai apima grandiozinį požiūrį į save, o už jo nėra daug esmės. Žmonės, kurie mano, kad yra geriausi, protingiausi ar kvalifikuotiausi, vis dėlto kartais yra blogiausi, neinformuoti ir mažiausiai kvalifikuoti. Išskyrus tai, kad jie dažnai vieninteliai nežino apie savo trūkumus, reiškinį, vadinamą Dunningo-Krugerio efektu.
Kitais atvejais pernelyg didelis pasitikėjimas savimi reiškia kitų poreikių ignoravimą, kad jie palaikytų savo interesus. Tai gali sukelti didelių problemų visuose santykiuose, įskaitant romantišką partnerystę, draugystę ir šeimos ryšius. Galų gale, kas nori praleisti laiką su žmogumi, kuris mano, kad yra geresnis už visus kitus ir galvoja tik apie save?
Tinkamas pasitikėjimas savimi
Taigi, ką žmonės gali padaryti, kad jų pasitikėjimas savimi būtų realus, autentiškas ir socialiai tinkamas?
- Sutelkite dėmesį į pastangas, o ne į rezultatą. Nesvarbu, ar vertinate savo sėkmę, ar pagiriate savo vaikus, pasistenkite daugiau dėmesio skirti užduočiai atlikti skirtiems darbams, o ne tik sutelkti dėmesį į tai, kaip viskas susiklostė. Jūs ne visada galite kontroliuoti, kaip viskas vyksta, tačiau jūs galite kontroliuoti įdėto darbo kiekį, kad pasiektumėte savo tikslus.
- Mokykis vis naujų dalykų. Net jei esate labai įsitikinę savo įgūdžiais šioje srityje, vis ieškokite naujų iššūkių. Lengva tapti pernelyg savimi pasitikinčiam, jei manome, kad žinome viską, ką reikia žinoti apie temą. Naujų iššūkių įveikimas ne tik sustiprina jūsų įgūdžius; tai taip pat jums primena, kad yra naujų mąstymo būdų.
- Klausyk, ką kiti sako. Dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savimi žmonės kartais gali tapti griežti ir netgi dogmatiški. Užuot manę, kad jūsų kelias yra teisingas ar vienintelis būdas, pabandykite išlaikyti atvirą protą. Galbūt ne visada sutariate su kitais žmonėmis, tačiau svarbu išklausyti, kad gautumėte naują požiūrį.
Žodis iš „Wellwell“
Pasitikėjimas savimi paprastai yra dalykas, kurį žmonės nori pagerinti, tačiau kartais per didelis pasitikėjimas savimi gali sukelti problemų. Kai pasitikėjimas tampa arogancija, jis gali atstumti kitus ir apsunkinti sėkmę tiek socialiniu, tiek profesiniu požiūriu.
Sėkmei svarbu ugdyti sveiką pasitikėjimą savimi. Toks pasitikėjimas leidžia žmonėms patikėti savo sugebėjimais priimti iššūkius ir įveikti kliūtis. Stenkitės pasiekti reikiamą pusiausvyrą stipriai pasitikėdami savimi be egocentrizmo pompastiškumo.
