Paprastai žmonės, turintys potrauminio streso sutrikimą (PTSS), patiria pyktį. Tiesą sakant, pyktis yra toks paplitęs žmonėms, sergantiems PTSS, kad jis laikomas vienu iš sutrikimo hiperousalinių simptomų. Nors pyktis gali sukelti nesveiką elgesį, pvz., Medžiagų vartojimą ar impulsyvų elgesį, emocija pati savaime nėra bloga.
Pyktis yra galiojanti emocinė patirtis, kuri gali suteikti jums svarbios informacijos apie save, aplinką ir tai, kaip jūs santykiaujate su kitais.
Pykčio aspektai ir funkcijos
Tam tikros emocijos gali jaustis nemalonios arba nepatogios, tačiau jos turi svarbų tikslą. Emocijos iš esmės yra mūsų kūno būdas bendrauti su mumis. Jie leidžia mums perduoti informaciją kitiems žmonėms, teikia informaciją apie mūsų aplinką, paruošia mus veiksmams ir gilina gyvenimo patirtį.
Pyktis yra emocija, dažnai susijusi su kontrole. Kai mes išgyvename pyktį, tai dažnai yra mūsų kūno būdas pasakyti mums, kad manome, jog viskas nėra mūsų kontroliuojama arba kad mus kažkaip pažeidė.
Pyktis gali mus motyvuoti bandyti nustatyti ar atkurti situacijos kontrolę (ar bent jau kontrolės jausmą). Atsižvelgiant į šią funkciją, tikslinga manyti, kad pyktis yra pagrindinis PTSS aspektas ir jį dažnai patiria sutrikimą turintys žmonės.
Patyrę traumuojantį įvykį galite jaustis pažeisti ir nuolat nesaugūs. Galite jaustis taip, lyg mažai kontroliatumėte savo gyvenimą. Dėl PTSS simptomų galite jaustis, kad pavojus yra visur ir kad nėra pabėgimo.
Kraštutiniai vidinės patirties svyravimai, atsirandantys PTSS atveju (pavyzdžiui, nuolat keičiantis tarp emocinio sustingimo ir intensyvaus nerimo), taip pat gali priversti jūsų vidinį gyvenimą išgyventi kaip chaotišką ir nekontroliuojamą.
Šie jausmai savo ruožtu gali sukelti pyktį. Pyktis yra tinkama emocija, kuri dažnai gali būti konstruktyvi, tačiau ji taip pat gali būti destruktyvi.
Konstruktyvus pyktis
Jos knygoje Ieško saugos (gerai žinomas gydymas, sukurtas žmonėms, sergantiems PTSS ir narkotikų vartojimu). Dr. Lisa Najavits konstruktyvų pyktį apibūdina kaip pyktį, kuris gali būti gydomas.
Konstruktyvus pyktis dažnai nėra toks stiprus, kaip destruktyvus pyktis. Tai taip pat gali būti ištirta ar ištirta, kad padėtų geriau suprasti savo situaciją, kitus žmones ir save. Be to, kad pyktis būtų konstruktyvus, žmogus taip pat turi tai žinoti.
Konstruktyvus pyktis yra tai, ką galima suvaldyti. Tačiau norint tai padaryti, turite atpažinti savo ir kitų poreikius.
Tarkime, kad konstruktyvaus pykčio pavyzdys yra tas, kad draugas paskutinę minutę su jumis atšaukia svarbų pietų pasimatymą.
Priėjęs prie savo pykčio ir klausydamasis, ką jis tau sako, gali būti motyvuotas pakalbėti su savo draugu apie tai, kaip tave nuliūdino paskutinės minutės atšaukimas, ir sugalvoti būdų, kaip įsitikinti, kad tai nepasikartos. Čia jūsų pyktis naudojamas norint kontroliuoti situaciją ir išlaikyti jūsų savigarbą.
Destrukcinis pyktis
Griaunamasis pyktis reiškiasi nesveiku būdu ir daro žalą. Pavyzdžiui, žmogus gali elgtis agresyviai kitų atžvilgiu. Pyktis taip pat gali būti nukreiptas į vidų, o tai gali sukelti sąmoningą savęs žalojimą ar medžiagų vartojimą.
Griaunamasis pyktis būna dažnas ir stiprus. PTSS šie jausmai gali būti dar intensyvesni. Kartais žmogus gali nežinoti apie savo pyktį arba, jei žino, gali bandyti jį nuslopinti arba jo išvengti.
Kai į pyktį neatsižvelgiama, jis paprastai tik sustiprės. Emocijai augant, didėja tikimybė, kad ji bus išreikšta nesveiku, potencialiai žalingu būdu.
Griaunamasis pyktis gali veikti trumpuoju laikotarpiu, nes jis atleidžia įtampą; tačiau tai siejama su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis.
Pavyzdžiui, jei atsakytumėte draugui (iš aukščiau pateikto pavyzdžio) šaukdami ant jo arba nutraukdami visus ryšius su juo, galite prarasti draugystę ir svarbų socialinės paramos šaltinį. Jei pyktį imtumėtės iš savęs, neišmoktumėte, kaip tinkamai susidoroti su situacija, padidėja tikimybė, kad tai pasikartos ateityje.
Valdyti savo pyktį
Pyktis gali būti sunkiai valdoma emocija, ypač jei turite PTSS. Tačiau jei įsiklausysite į savo pyktį ir bandysite susisiekti su informacija, kurią jis jums teikia, tai padės išmokti geriau reaguoti į savo aplinką. Suprasti, kodėl yra pyktis, jis dažnai jaučiasi mažiau chaotiškas ir nenuspėjamas.
Yra sveiki būdai, kaip suvaldyti pyktį ir visas kitas intensyvias emocijas, kuriomis galite jaustis priblokšti. Pavyzdžiui, savęs raminimo įgūdžiai ar laiko praleidimas.
Galiausiai, socialinės paramos paieška taip pat gali būti veiksmingas būdas įveikti ir valdyti pyktį. Taip pat gali padėti kitos emocijų reguliavimo strategijos. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, „Looking Safety“ metodas apima pykčio įveikos strategijas, taip pat kitus PTSS simptomus.
Jei kurį laiką slopinote pyktį, iš pradžių gali jaustis labai nejauku prie jo. Tai taip pat gali jaustis labai intensyvi arba nekontroliuojama.
Tačiau kuo daugiau jūs artėjate prie savo pykčio, klausotės jo ir atsakote į jį sveikai, tuo labiau padidės jūsų tolerancija pykčiui ir sumažės ilgalaikės neigiamos pykčio nevykdymo pasekmės.