Sąžiningumas prieš neviltį yra aštuntasis ir paskutinis Eriko Eriksono psichosocialinės raidos scenos teorijos etapas. Šis etapas prasideda maždaug nuo 65 metų ir baigiasi mirus. Psichologai, konsultantai ir slaugytojai, teikdami senėjančių pacientų priežiūrą, šiandien naudoja Eriksono etapų sąvokas.
Eriksono teorija rodo, kad žmonės auga ir keičiasi per aštuonis skiriamuosius raidos etapus. Nors daugelis raidos teorijų dažniausiai orientuojasi tik į vaikystės įvykius, Eriksonas buvo vienas iš nedaugelio teoretikų, kurie visą gyvenimą žiūrėjo į raidą. Jis taip pat vienas pirmųjų pačią senėjimo procesą vertino kaip žmogaus raidos dalį.
Kiekviename psichosocialinės raidos etape žmonės susiduria su krize, kuri veikia kaip lūžio taškas raidoje. Sėkmingai išsprendus krizę atsiranda psichologinė dorybė, prisidedanti prie bendros psichologinės gerovės.
Vientisumo ir nevilties stadijoje pagrindinis konfliktas yra pagrindinis klausimas, ar asmuo gyveno prasmingą, tenkinantį gyvenimą, ar ne.
Ką reikia žinoti
- Psichosocialinis konfliktas: Sąžiningumas prieš neviltį
- Pagrindinis klausimas: - Ar aš gyvenau prasmingai?
- Pagrindinė dorybė: Išmintis
- Svarbus įvykis (-iai): Gyvenimo atspindys
Kas yra sąžiningumas ir neviltis?
Sąžiningumas reiškia asmens sugebėjimą atsigręžti į savo gyvenimą su pasiekimo ir pasitenkinimo jausmu. Vientisumo charakteristikos apima:
- Priėmimas
- Visumos jausmas
- Apgailestavimo stoka
- Ramybės jausmas
- Sėkmės jausmas
- Išminties ir priėmimo jausmas
Neviltis reiškia atsigręžimą į gyvenimą su apgailestavimo, gėdos ar nusivylimo jausmu. Nevilties charakteristikos apima:
- Kartumas
- Apgailestauju
- Atmesti dėl klaidų
- Jausmas, kad gyvenimas buvo švaistomas
- Jaučiasi neproduktyvus
- Depresija
- Beviltiškumas
Sąžiningumo ir nevilties stadija prasideda senstant suaugusiam žmogui pradedant spręsti savo mirtingumo problemą. Šio etapo pradžią dažnai sukelia tokie gyvenimo įvykiai kaip išėjimas į pensiją, sutuoktinio praradimas, draugų ir pažįstamų praradimas, susidūrimas su mirtina liga ir kiti pagrindinių gyvenimo vaidmenų pokyčiai.
Sąžiningumo, palyginti su neviltimi, metu žmonės apmąsto nugyventą gyvenimą ir pasitraukia iš gyvenimo jausmu, kai gerai išgyvena, arba apgailestauja dėl nevykusio gyvenimo.
Sąžiningumo pranašumai
Sėkmingam sąžiningumo jausmui pasiekti šiame gyvenimo etape yra daugybė privalumų. Šie privalumai apima:
- Ego vientisumas: Sėkmingai išsprendus krizę šiame etape, išsivysto tai, ką Eriksonas vadino ego vientisumu.
- Taika ir išsipildymas: Žmonės sugeba atsigręžti į savo gyvenimą su pasitenkinimu ir gyvenimo pabaigoje susiduria su išmintimi ir nesigailėdami.
- Išmintis: Eriksonas šią išmintį apibrėžė kaip „informuotą ir atitrūkusį susirūpinimą pačiu gyvenimu net ir pačios mirties akivaizdoje“.
Tie, kurie didžiuosis savo pasiekimais, pajus sąžiningumo jausmą. Sėkmingai užbaigti šią fazę reiškia atsigręžti į nuoskaudas ir bendrą pasitenkinimą. Šie asmenys išmoks išminties net ir tada, kai susidurs su mirtimi.
Priežastys
Yra daugybė skirtingų veiksnių, galinčių turėti įtakos psichosocialinės raidos vientisumui, palyginti su neviltimi. Kai kurie veiksniai, turintys įtakos šio etapo rezultatams, yra šie:
- Šeima: Palaikantys santykiai yra svarbus vientisumo ir išminties ugdymo aspektas.
- Darbas: Žmonės, jaučiantys pasididžiavimo savo darbu ir pasiekimais jausmą, šiame gyvenimo etape dažniau patiria išsipildymo jausmą.
- Įnašai: Tie, kurie pasiekia šį etapą jausdami, kad yra įnešę vertingą indėlį į pasaulį, labiau linkę pasiekti vientisumo jausmą. Tai dažnai apima indėlį į dalykus, kurie juos pralenks per vaikus, draugystę, mentorystę, darbą ar bendruomenės dalyvavimą.
Nevilties pasekmės
Neviltis gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai ir gerovei, kai jis susiduria su gyvenimo pabaiga. Tyrimai rodo, kad ego vientisumas ir neviltis yra svarbūs gyvenimo ir erdvės gerovės rodikliai.
Kai kurios nevilties pasekmės:
- Padidėję depresijos simptomai: Nevilties jausmą šiame gyvenimo etape gali apibūdinti silpnos nuotaikos, beviltiškumo, liūdesio ir nevertingumo jausmai, kurie taip pat yra depresijos simptomai.
- Padidėjęs apgailestavimas: Žmonės, kurie su neviltimi žvelgia į savo gyvenimą, dažniau sunaikina klaidas ir gailisi dėl nugyveno gyvenimo.
- Sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu: Kai žmonės jaučia neviltį šiame etape, jie taip pat rečiau jaučiasi patenkinti savo gyvenimu į priekį. Tai gali turėti įtakos jų gebėjimui įveikti stresą ir sumažinti jų atsparumą.
Tie, kuriems šiame etape nesiseka, pajus, kad jų gyvenimas buvo iššvaistas, ir patirs daugybę nuoskaudų. Asmeniui liks kartumo ir nevilties jausmas.
Kaip pagerinti sąžiningumą
Šis psichosocialinio vystymosi etapas dažnai priklauso nuo daugelio įvykių, įvykusių ankstesniais gyvenimo laikotarpiais. Tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte išsiugdyti didesnį ego vientisumo jausmą senstant.
- Pradėkite anksti: Tai, ką darai per vidutinį amžių, vaidins svarbą tavo jausmams apie gyvenimą senstant. Sutelkite dėmesį į tai, kas jums palengvins jūsų emocinį sveikatingumą, pvz., Įsitraukimą į savo bendruomenę ir santykių stiprinimą, kad turėtumėte tvirtą socialinės paramos tinklą.
- Ieškokite prasmingų santykių: Svarbūs kokybiški santykiai su žmonėmis, kurie jums rūpi ir kurie jums rūpi. Susitelkite į tuos santykius ir dirbkite, kad susitaikytumėte su santykiais, kurie galbūt nėra tokie stiprūs.
- Suformuluokite savo mąstymą: Užuot rėmęsis nuoskaudomis ar norėdamas pakeisti praeitį, susitelkite į tai, kaip permąstote savo mintis apie tuos įvykius. Pavyzdžiui, galite susitelkti ties tuo, ko išmokote iš tų patirčių, o ne apsvarstyti tai, ko norite, kad galėtumėte padaryti kitaip.
- Praktikuokite dėkingumą: Daugiau dėmesio skirkite teigiamiems savo gyvenimo aspektams, o ne per daug atkreipkite dėmesį į neigiamą.
Kaip sumažinti neviltį
Jei senstant patiriate nevilties jausmą, galite imtis veiksmų, kad pagerintumėte savijautą. Kai kuriuos veiksmus galite atlikti:
- Kreipkitės į kitus: Sutelkti dėmesį į socialinės paramos kūrimą. Diskutuodami apie savo jausmus su draugais ir šeima, galite padėti ar ieškoti naujų ryšių dalyvaudami bendruomenės grupėse ar organizacijose.
- Sutelkite dėmesį į teigiamą: Pagalvokite apie prisiminimus ir įvykius, kurie atnešė jums pasididžiavimo ir laimės jausmus.
- Tyrinėkite naujas patirtis: Ieškokite veiklos, kuri suteiktų jums malonumą ir džiaugsmą čia ir dabar.
- Užsiimkite dvasine praktika: Raskite būdų, kaip ištirti savo dvasingumą, kuris gali padėti suteikti ramybės ir gerovės jausmų.
- Gaukite pagalbos: Jei ir toliau kovojate su nevilties jausmu, apsvarstykite galimybę pasikalbėti su savo gydytoju ar psichinės sveikatos specialistu. Jums gali pasireikšti tokios būklės simptomai kaip depresija ar nerimas. Gydytojas gali rekomenduoti gydymą, kuris padės.
Žodis iš „Wellwell“
Pagal Eriksono teoriją, žmonės visą laiką nepatiria vientisumo ar nevilties. Vietoj to, dauguma sveikų žmonių pradeda suvokti savo gyvenimo pusiausvyrą.