Psichologijoje savęs ataskaita yra bet koks testas, matas ar apklausa, kuri remiasi paties asmens pranešimu apie jo simptomus, elgesį, įsitikinimus ar požiūrį. Savęs ataskaitos duomenys paprastai renkami popieriaus ar pieštuko ar elektroniniu formatu, arba kartais per interviu.
Psichologiniuose tyrimuose dažniausiai naudojamos savęs ataskaitos, nes jos gali suteikti daug vertingos ir diagnostinės informacijos tyrėjui ar gydytojui. Viena iš dažniausiai naudojamų savęs pranešimo priemonių yra Minesotos daugialypės asmenybės aprašas (MMPI), skirtas asmenybės testavimui.
Savęs pranešimo duomenų privalumai
Vienas iš pagrindinių savianalizės duomenų privalumų yra tas, kad juos galima lengvai gauti. Tai taip pat svarbus būdas, kuriuo gydytojai diagnozuoja savo pacientus, užduodami klausimus. Tie, kurie pateikia savęs ataskaitą, paprastai žino klausimynų pildymą.
Tyrimams tai nebrangu ir gali pasiekti daug daugiau tiriamųjų, nei būtų galima analizuoti stebėjimo ar kitais metodais. Tai galima atlikti palyginti greitai, todėl tyrėjas gali gauti rezultatus dienomis ar savaitėmis, o ne stebėti populiaciją per ilgesnį laiką. Pranešimai apie save gali būti teikiami privačiai ir gali būti anonimiški, kad apsaugotų neskelbtiną informaciją ir galbūt paskatintų teisingus atsakymus.
Savęs pranešimo duomenų trūkumai
Informacijos rinkimas per savęs ataskaitą turi apribojimų. Žmonės dažnai būna šališki, kai praneša apie savo patirtį. Pavyzdžiui, daugelį žmonių sąmoningai arba nesąmoningai veikia „socialinis noras“. Tai yra, jie dažniau praneša apie patirtį, kuri laikoma socialiai priimtina ar pageidaujama.
Savęs ataskaitoms taikomi šie šališkumai ir apribojimai:
- Sąžiningumas: Tiriamieji gali pateikti socialiai priimtinesnį atsakymą, o ne būti teisingi.
- Įdomus gebėjimas: Tiriamieji gali nesugebėti tiksliai įvertinti savęs.
- Klausimų aiškinimas: Klausimų formuluotės gali būti painios arba skirtingoms temoms skirtingos.
- Įvertinimo skalės: „Taip“ ar „Ne“ įvertinimas gali būti per daug ribojantis, tačiau skaitinės skalės taip pat gali būti netikslios ir individualiai linkusios atsakyti į visus klausimus kraštutinai ar vidutiniškai.
- Atsakymo šališkumas: Klausimai priklauso nuo ankstesnių atsakymų šališkumo, nesvarbu, ar jie susiję su naujausia, ar reikšminga patirtimi ir kitais veiksniais.
- Imties šališkumas: Žmonės, užpildę klausimyną, yra tie, kurie užpildys klausimyną. Ar jie reprezentuoja populiaciją, kurią norite studijuoti?
Savęs pranešimo informacija su kitais duomenimis
Dauguma psichologinių tyrimų ir diagnostikos ekspertų teigia, kad duomenys apie save neturėtų būti naudojami atskirai, nes jie dažniausiai būna šališki. Tyrimus geriausia atlikti derinant savęs pranešimo duomenis su kita informacija, pavyzdžiui, asmens elgesiu ar fiziologiniais duomenimis. . Šis „daugiarūšis“ arba „daugiamodelis“ vertinimas suteikia globalesnį, taigi, tikslesnį, subjekto vaizdą.
Tyrimuose naudojamos anketos turėtų būti patikrintos, ar laikui bėgant jos duoda pastovius rezultatus. Jie taip pat turėtų būti patvirtinti kitu duomenų metodu, įrodančiu, kad atsakymai vertina tai, ką jie teigia vertinantys. Klausimynus ir atsakymus turėtų būti lengva atskirti nuo kontrolinės grupės ir bandomosios grupės.
