Kas yra nesąmoninga?
Sigmundo Freudo psichoanalitinėje asmenybės teorijoje nesąmoningas protas apibrėžiamas kaip jausmų, minčių, potraukių ir prisiminimų rezervuaras, esantis už sąmoningo suvokimo ribų.
Atsižvelgiant į tai, dauguma nesąmoningo turinio yra laikomi nepriimtinais ar nemaloniais, pavyzdžiui, skausmo, nerimo ar konflikto jausmu. Freudas tikėjo, kad nesąmoningas ir toliau daro įtaką elgesiui, nors žmonės nežino apie šias pagrindines įtakas.
Kaip tai veikia
Konceptuojant nesąmoningą protą gali būti naudinga palyginti protą su ledkalniu. Viskas virš vandens reiškia sąmoningą suvokimą, o viskas, kas yra žemiau vandens, reiškia nesąmoningumą.
Apsvarstykite, kaip ledkalnis atrodytų, jei galėtumėte pamatyti jį visą. Iš tikrųjų virš vandens matoma tik nedidelė ledkalnio dalis. Ko nematote iš paviršiaus, yra didžiulis ledo kiekis, kuris sudaro didžiąją ledkalnio dalį, panardintą giliai po vandeniu.
Mūsų sąmoningą suvokimą atspindintys dalykai yra tiesiog „ledkalnio viršūnė“. Likusi informacija, esanti už sąmoningo suvokimo ribų, slypi po paviršiumi. Nors ši informacija gali būti neprieinama sąmoningai, ji vis tiek daro įtaką dabartiniam elgesiui.
Nesąmoningo poveikis
Nesąmoningos mintys, įsitikinimai ir jausmai gali sukelti daugybę problemų, įskaitant:
- Pyktis
- Šališkumas
- Priverstinis elgesys
- Sunki socialinė sąveika
- Nelaimė
- Santykių problemos
Freudas tikėjo, kad daugelis mūsų jausmų, norų ir emocijų yra slopinami arba laikomi sąmoningais, nes jie tiesiog yra per daug grėsmingi. Freudas tikėjo, kad kartais šie paslėpti troškimai ir norai apie save praneša per sapnus ir liežuvio slydimus (dar žinomus kaip „freudiški slydimai“).
Freudas taip pat tikėjo, kad visi mūsų pagrindiniai instinktai ir potraukiai taip pat yra nesąmoningame prote. Pavyzdžiui, gyvenimo ir mirties instinktai buvo aptikti nesąmoningoje. Gyvenimo instinktai, kartais vadinami seksualiniais instinktais, yra susiję su išgyvenimu. Mirties instinktai apima tokias mintis kaip agresija, traumos ir pavojai.
Tokie raginimai nėra sąmoningi, nes mūsų sąmoningas protas dažnai laiko juos nepriimtinais ar iracionaliais. Siekdamas, kad šie potraukiai nebūtų suvokiami, Freudas pasiūlė žmonėms naudoti daugybę skirtingų gynybos mechanizmų, kad būtų išvengta jų sąmoningumo.
Naudoja
Freudas manė, kad nesąmoningo turinio suvokimas yra svarbus norint palengvinti psichologinį išgyvenimą. Visai neseniai mokslininkai ištyrė įvairias technikas, padedančias suprasti, kaip nesąmoninga įtaka gali paveikti elgesį. Yra keli skirtingi būdai, kaip informacija iš nesąmonės gali būti sąmoninga arba tyrinėta.
Laisva asociacija
Freudas tikėjo, kad nesąmoningus jausmus jis gali suvokti naudodamasis technika, vadinama laisva asociacija. Jis paprašė pacientų atsipalaiduoti ir pasakyti viską, kas tik kilo, nesvarstydamas, kaip tai gali būti nereikšminga, neaktualu ar nepatogu.
Atsekdamas šiuos minčių srautus, Freudas tikėjo, kad gali atskleisti nesąmoningo proto turinį ten, kur egzistuoja nuslopinti norai ir skaudūs vaikystės prisiminimai.
Sapnų aiškinimas
Freudas taip pat pasiūlė, kad sapnai buvo dar vienas kelias į nesąmoningą. Nors informacija iš nesąmoningo proto kartais gali pasirodyti sapnuose, jis manė, kad ji dažnai buvo užmaskuota.
Freudo požiūriu, sapno aiškinimas pareikalautų ištirti pažodinį sapno turinį (žinomą kaip akivaizdų turinį), kad būtų bandoma atskleisti paslėptą, nesąmoningą sapno prasmę (latentinį turinį).
Freudas taip pat tikėjo, kad svajonės yra norų išsipildymo forma. Kadangi šie nesąmoningi potraukiai negalėjo būti išreikšti pabudusiame gyvenime, jis tikėjo, kad jie randa sapnus.
Nuolatinis blykstės slopinimas
Šiuolaikiniai kognityvinės psichologijos tyrimai parodė, kad net suvokimas, kurio sąmoningai nelankome, gali stipriai paveikti elgesį. Naudodamiesi metodu, vadinamu nuolatiniu blykstės slopinimu, tyrėjai gali vaizdą atvaizduoti žmonėms sąmoningai nematant, nes juos atitraukia kitas vaizdinis ekranas.
Tyrimai parodė, kad žmonės neigiamai vertins tam tikrus vaizdinius vaizdus, kai jie bus suporuoti su neigiamu ar mažiau pageidaujamu „nematomu“ vaizdu (pavyzdžiui, pikto veido nuotrauka). Nors žmonės sąmoningai net nemato tų neigiamų vaizdų, jų poveikis vis tiek turi įtakos jų elgesiui ir pasirinkimams.
Galimos spąstai
Pati nesąmoningo egzistavimo idėja nebuvo be ginčų. Nemažai tyrinėtojų sukritikavo nuomonę ir ginčijo, kad iš tikrųjų egzistuoja nesąmoningas protas.
Neseniai kognityvinės psichologijos srityje mokslininkai sutelkė dėmesį į automatines ir numanomąsias funkcijas, kad apibūdintų dalykus, kurie anksčiau buvo priskiriami nesąmoningiems. Pagal šį požiūrį yra daugybė pažintinių funkcijų, vykstančių už mūsų sąmoningo suvokimo ribų. Šis tyrimas gali nepalaikyti Freudo nesąmoningo proto konceptualizavimo, tačiau jis pateikia įrodymų, kad dalykai, apie kuriuos mes sąmoningai nežinome, vis tiek gali turėti įtakos mūsų elgesiui.
Viena iš pagrindinių Freudo darbų spąstų yra mokslinės metodikos trūkumas kuriant teorijas. Daugelis jo idėjų buvo paremtos atvejų tyrimais ar vieno asmens pastebėjimais. Skirtingai nuo ankstyvojo psichoanalitinio požiūrio į nesąmoningumą, šiuolaikinius pažinimo psichologijos srities tyrimus lemia moksliniai tyrimai ir empiriniai duomenys, patvirtinantys šių automatinių kognityvinių procesų egzistavimą.
Nesąmoningo istorija
Idėja, kad yra jėgų, esančių už sąmoningo suvokimo ribų, egzistuoja tūkstančius metų. Terminas „nesąmoningas“ pirmą kartą buvo sukurtas filosofo Friedricho Schellingo XVIII amžiaus pabaigoje, o vėliau į anglų kalbą jį išvertė poetas Samuelis Tayloras Coleridge'as.
Psichologijos srityje nesąmoningos įtakos sąvoką palietė mąstytojai, įskaitant Williamą Jamesą ir Wilhelmą Wundtą, tačiau būtent Freudas išpopuliarino šią idėją ir pavertė ją pagrindine psichoanalitinio požiūrio į psichologiją komponente.
Šveicarijos psichiatras Carlas Jungas taip pat manė, kad nesąmoningumas vaidina svarbų vaidmenį formuojant asmenybę. Tačiau jis tikėjo, kad egzistuoja asmeninė nesąmonė, susidedanti iš užgniaužtų ar užmirštų individo prisiminimų ir raginimų, taip pat tai, ką jis įvardijo kaip kolektyvinę nesąmonę. Teigiama, kad kolektyvinėje nesąmoningoje vietoje yra paveldėti protėvių prisiminimai, bendri visai žmonijai.
Nors daugelis Freudo idėjų nuo to laiko neteko palankumo, šiuolaikiniai psichologai ir toliau tiria nesąmoningų psichinių procesų įtaką, įskaitant susijusias temas, tokias kaip nesąmoningas šališkumas, implicitinė atmintis, numanomos nuostatos, pradžia ir nesąmoningas mokymasis.
Žodis iš „Wellwell“
Nors Sigmundas Freudas nesugalvojo nesąmoningo proto sampratos, jis jį išpopuliarino tiek, kad dabar jis daugiausia susijęs su jo psichoanalitinėmis teorijomis. Sąmonės samprata ir toliau vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėje psichologijoje, kai tyrėjai stengiasi suprasti, kaip veikia protas už sąmoningo suvokimo ribų.
