Aktoriaus ir stebėtojo šališkumas yra socialinės psichologijos terminas, nurodantis polinkį savo veiksmus priskirti išorinėms priežastims, o kitų žmonių elgesį priskirti vidinėms priežastims. Tai yra tam tikra atribucinio šališkumo rūšis, vaidinanti vaidmenį suvokiant ir bendraujant su kitais žmonėmis. Iš esmės žmonės paprastai daro skirtingą priskyrimą, atsižvelgdami į tai, ar jie yra situacijos veikėjai, ar stebėtojai.
Kas yra aktoriaus ir stebėtojo šališkumas?
Aktoriaus ir stebėtojo šališkumas paprastai būna ryškesnis tose situacijose, kai rezultatai yra neigiami. Pavyzdžiui, situacijoje, kai žmogus patiria kažką neigiamo, asmuo dažnai kaltina situaciją ar aplinkybes. Kai kitam žmogui nutinka kažkas neigiamo, žmonės dažnai kaltina asmenį dėl jo asmeninio pasirinkimo, elgesio ir veiksmų.
Pvz., Kai gydytojas kam nors sako, kad cholesterolio kiekis yra padidėjęs, pacientas gali kaltinti veiksnius, kurių jie negali kontroliuoti, pvz., Genetinę ar aplinkos įtaką. Bet ką daryti, kai kažkas kitas sužino, kad cholesterolio kiekis yra per didelis? Tokiose situacijose žmonės tai priskiria tokiems dalykams kaip netinkama mityba ir mankštos trūkumas. Kitaip tariant, kai tai vyksta su mumis, tai nepriklauso nuo mūsų, tačiau kai tai vyksta su kuo nors kitu, visa tai yra jų kaltė.
Tyrėjai nustatė, kad žmonės linkę rečiau pasiduoti šiam šališkumui su gerai pažįstamais žmonėmis, pavyzdžiui, artimais draugais ir šeimos nariais. Kodėl? Kadangi turime daugiau informacijos apie šių asmenų poreikius, motyvaciją ir mintis, mes labiau linkę atsižvelgti į išorines jėgas, turinčias įtakos elgesiui.
Aktoriaus ir stebėtojo šališkumo supratimas
Taigi, kas sukelia aktoriaus ir stebėtojo šališkumą? Viena iš galimų priežasčių yra ta, kad kai žmonės yra situacijos veikėjai, jie nemato savo veiksmų. Tačiau būdami stebėtojais jie lengvai gali stebėti kitų žmonių elgesį. Dėl to žmonės, priskirdami savo veiksmus, dažniau atsižvelgia į situacines jėgas, tačiau, aiškindami kitų žmonių elgesį, sutelkia dėmesį į vidines savybes.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad jūsų klasė ruošiasi laikyti didelį testą. Jūs nepastebite savo elgesio (ar jo trūkumo), vedančio į egzaminą, tačiau sutelkiate dėmesį į situacinius kintamuosius, kurie turėjo įtakos jūsų rezultatams testo metu. Kambarys buvo karštas ir tvankus, tavo pieštukas nuolat lūžo, o šalia tavęs esantis studentas viso bandymo metu skleidė blaškančius garsus. Kai susigrąžinsite savo rezultatus ir suprasite, kad jums sekėsi blogai, jūs kaltinate tuos išorinius trukdžius dėl savo prastos veiklos, užuot pripažinę savo prastus studijų įpročius prieš testą.
Vienam iš jūsų draugų taip pat sekėsi gana prastai, bet jūs iš karto apsvarstykite, kaip jis dažnai praleidžia pamokas, niekada neskaito savo vadovėlio ir niekada neužrašinėja. Dabar, kai esate stebėtojas, priskyrimai, kuriuos norite atlikti, sutelkti dėmesį į vidines charakteristikas, o ne į tuos pačius situacinius kintamuosius, kurie, jūsų manymu, prisidėjo prie jūsų pačių nestandartinių testų rezultatų.
Kokį poveikį daro šis šališkumas?
Akivaizdu, kad aktoriaus ir stebėtojo šališkumas gali būti problemiškas ir dažnai sukelti nesusipratimų ir net ginčų.
„Ginčijantis gali būti įprasta, kad abi pusės laiko save atsakančiomis į tai, ką daro kitas.„ Jis tai pradėjo! “- tai dažnas skundas, dažnai girdimas abiejų pusių, nes kiekviena pusė savo elgesį priskiria situacijai. bet kitų elgesys atsižvelgiant į jų bruožus ir kitas nuostatas “, - savo knygoje aiškina autoriai Baumeisteris ir Bushmanas Socialinė psichologija ir žmogaus prigimtis. "Atrodo natūralu daryti išvadą, kad jie kovoja dėl to, kad yra niekšiški, o mes - dėl to, kad jie užpuolė mus. Arba, paprasčiau kalbant apie ledo ritulio žaidimą, Barry Beckas per barą, kuris kilo per vieną žaidimą: vienas žmogus kaltas, ir tai vienas kitas! "
