Kas yra bruksizmas?
Bruksizmas yra pasikartojantis judėjimo sutrikimas, kai asmuo reguliariai šlifuoja, gniaužia ar griežia dantimis, naudodamasis žandikaulio raumenis. Bruksizmas gali apimti visus dantis arba tik priekinius dantis, taip pat gali apimti simptomus nuo galvos skausmo ar veido skausmo iki smilkininio žandikaulio sąnarių (TMJ) sutrikimas.
Tam tikri vaistai padidina bruksizmo riziką, todėl kartais gali prireikti pakeisti receptą. Kitiems žmonėms gali prireikti daugiau pagalbos, pavyzdžiui, imtis priemonių stresui palengvinti (žmonės dažnai sukanda dantis, kai nervinasi ar patiria spaudimą), ar miego metu dėvi burnos apsaugą.
Tipai
Yra du bruksizmo tipai, kurių simptomai ir priežastys gali skirtis:
- Pažadink bruksizmą (AB), dar vadinamas dienos bruksizmu, atsiranda žmonėms pabudus, o dienos eigoje simptomai dažnai pablogėja. Tai labiau būdinga moterims.
- Miego bruksizmas (SB), dar vadinamas naktiniu bruksizmu, atsiranda naktį, o simptomai dažnai būna blogesni, kai žmogus pirmą kartą pabunda.
Simptomai
Dažniausiai bruksizmas nėra pakankamai sunkus, kad sukeltų didelių problemų, o simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, ar jie dantis griežinėja dieną, ar per naktį.
Bruksizmo požymiai ir simptomai gali būti:
- Skaudantys žandikaulio raumenys
- Kramtytos vietos ant liežuvio ar skruosto
- Dantų pažeidimai (pvz., Traškučių lūžiai, susidėvėjęs emalis, suplotos viršūnės, atsilikę dantys)
- Miego sutrikimas dėl pabudimo iš įžeminimo garso
- Ausų skausmai (be ausies infekcijos simptomų ar kitų ausies problemų)
- Galvos skausmai (įskaitant įtampos galvos skausmus nuo dienos malimo ir rytinius galvos skausmus dėl naktinio bruksizmo)
- Kaklo skausmas ar skausmas
- Triukšmas dėl šlifavimo ar sugniaužimo, kuris pažadina jūsų miegantį partnerį
- Stiprus veido skausmas
- Dantys, kurie yra labai jautrūs šalčiui, karščiui ar slėgiui
- Temporomandibulinio sąnario (TMJ) sutrikimas
Diagnozė
Dažnai miego partneris ar tėvai pirmiausia pastebi mylimojo bruksizmo simptomus, nes gali išgirsti, kaip jie naktį griežia dantimis.
Bruksizmas dažnai diagnozuojamas atliekant odontologinį egzaminą, tuo metu odontologas patikrins, ar nėra susidėvėjusių ar nulūžusių dantų, ar nėra skruosto vidaus pažeidimų, žandikaulio raumenų jautrumo ir TMJ. Jūsų odontologas taip pat gali atlikti rentgeno nuotrauką, kad nustatytų, ar nebuvo pakenkta pagrindiniam kauliniam audiniui.
Kadangi bruksizmas yra susijęs su didesne miego apnėjos rizika, jums taip pat gali tekti atlikti miego tyrimą, kad įvertintumėte dantų griežimo epizodus ir nustatytumėte, ar yra su miegu susijusių sutrikimų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmogus gali sukandęs dantis. Taip pat yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti asmens riziką susirgti bruksizmu, įskaitant:
- Amžius: Vaikai labiau linkę dantis nei suaugę. Iš tikrųjų su miegu susijęs bruksizmas veikia 15–40% vaikų, palyginti su 8–10% suaugusiųjų.
- Emocijos: Nusivylimas, stresas, įtampa, nerimas ir nuslopintas pyktis yra visi galimi kaltininkai dėl dantų griežimo.
- Genetika: Bruksizmas dažniausiai pasireiškia šeimose. Vaikai beveik du kartus dažniau serga bruksizmu, jei tėvai turėjo tokią būklę.
- Vaistas: Tyrimai rodo, kad kai kurie vaistai, kaip žinoma, sukelia bruksizmą, įskaitant tuos, kurie naudojami psichiatrinėms ligoms gydyti. Manoma, kad šie vaistai sukelia centrinės nervų sistemos pokyčius, dėl kurių dantys susitrenkia ir sugniaužia žandikaulį. Tokių vaistų pavyzdžiai yra antipsichotikai ir antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tokie kaip Prozac (fluoksetinas), Zoloft (sertralinas) ir Paxil (paroksetinas).
- Asmenybė: Bruksizmas buvo siejamas su tam tikrais asmenybės bruožais, tokiais kaip neurotizmas.
- Medžiagų naudojimas: Cigarečių rūkymas, kofeinas, alkoholis ir pramoginiai narkotikai gali padidinti bruksizmo riziką.
Be to, bruksizmas siejamas su tam tikromis sveikatos būklėmis. Jie apima:
- Dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)
- Demencija
- Epilepsija
- Gastroezofaginio refliukso sutrikimas (GERL)
- Naktiniai siaubai
- Parkinsono liga
- Miego apnėja (ir kiti su miegu susiję sutrikimai)
Gydymas
Bruksizmas yra labai gydomas. Raktas į sėkmingą gydymą yra išsiaiškinti, dėl ko jūs sukandate dantis, o tada nukreipkite gydymą į priežastį.
Terapija
Kai lėtinis stresas ar nerimas skatina graužti ir dantyti, gali būti naudinga kreiptis į terapeutą.
Kai išspręsite problemas, kurios sukelia jūsų emocinį išgyvenimą, galite pastebėti, kad jūsų žiaurumas sumažėja.
Konsultacijos taip pat gali padėti modifikuoti miego įpročius ir atsipalaiduoti. Jei kitos pastangos nepadės jums graužti dantų, gali būti verta išbandyti biomedžiagą. Tai metodas, kuris naudoja stebėjimo procedūras ir įrangą, kad išmokytų jus kontroliuoti žandikaulio raumenų veiklą.
Kojų apsaugai ir įtvarų terapija
Jei esate naktinis šlifuoklis, gali būti naudinga burnos apsauga (dar vadinama prietaisu ar sąkandžio įtvaru). Kai kurie apsaugai tinka virš viršutinių, kiti - ant apatinių. Jie gali būti skirti išlaikyti jūsų žandikaulį laisvesnėje padėtyje arba atlikti kitas funkcijas.
Vaistai
Dėl bruksizmo išbandyta daugybė skirtingų vaistų, o jų veiksmingumo duomenys yra riboti. Tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad tam tikri vaistai gali būti naudingi valdant bruksizmą. Raumenų relaksantai ir net Botox injekcijos parodė, kad žada kaip laikinus priešnuodžius dantims šlifuoti, kai tai nėra sukelta vaistų ar pagrindinės būklės.
Jei jūsų bruksizmą sukelia vaistai, gydytojas gali apsvarstyti galimybę pakeisti dozę arba paskirti kitą vaistą.
Įveikti
Jei jūsų bruksizmas sukelia jums skausmą, pabandykite atlikti šiuos veiksmus namuose:
- Nekramtykite gumos, nes tai gali sustiprinti skausmą.
- Laikykitės atokiau nuo kietų saldainių, riešutų, kepsnių ir kitų sunkiai sukramtomų maisto produktų.
- Stenkitės atsipalaiduoti veidą visą dieną. Gali būti naudingas savimasažas.
- Pajuskite mažus, skausmingus mazgelius, vadinamus trigeriais taškais, kurie gali sukelti skausmą jūsų galvoje ir veide.
- Valdykite stresą. Išeikite į burbulinę vonią, eikite pasivaikščioti ar klausykite mėgstamos muzikos. Išmokite atsipalaidavimo pratimų, tokių kaip dėmesingumas, gilus kvėpavimas ar meditacija.
- Pakeiskite savo elgesį. Aptarkite tinkamo burnos ir žandikaulio padėties nustatymo būdus su savo odontologu.
- Jei miegodami esate linkę malti, prieš miegą neturėkite maisto ar gėrimų, kuriuose yra kofeino. Alkoholis ir rūkymas vakare taip pat gali pabloginti bruksizmą.
- Laikykitės dantų priežiūros, kad odontologas galėtų stebėti bet kokią žalą, kurią galite padaryti dantims.
- Praktikuokite gerą miego higieną.
