Atminties įtvirtinimas yra procesas, kai mūsų smegenys paverčia trumpalaikius prisiminimus ilgalaikiais. Trumpalaikė atmintis paprastai yra gana ribota pagal trukmę ir pajėgumą. Žmogaus smegenys gali saugoti trumpalaikius prisiminimus tik apie 30 sekundžių, todėl, jei kada nors ketinate ką nors prisiminti, svarbi informacija turi būti perkelta į ilgalaikę atmintį.
Atminties įtvirtinimas ir sinapsės
Norint suprasti, kaip veikia atminties konsolidacija, naudinga suprasti, kaip sinapsės veikia smegenyse. Pagalvokite apie tai kaip apie elektros sistemą, vedančią srovę: sinapsės neurotransmiterių pagalba perduoda signalus iš neurono į neuroną.
Kuo dažniau perduodami signalai, tuo stipresnės sinapsės tampa. Manoma, kad šis procesas, vadinamas potenciacija, vaidina svarbų vaidmenį mokymosi ir atminties procesuose.
Kai du neuronai užsidega tuo pačiu metu pakartotinai, ateityje jie gali labiau užsidegti. Galų gale šie du neuronai taps jautrūs vienas kitam.
Įgydami naujos patirties, informacijos ir prisiminimų, jūsų smegenys sukuria vis daugiau šių ryšių. Iš esmės smegenys gali pertvarkyti save, užmegzti naujus ryšius, o ravėdami senus.
Kaip veikia atminties konsolidavimas
Repetuodami ar dar kartą prisimindami informaciją, šie neuroniniai tinklai sustiprėja. Pavyzdžiui, jei reguliariai studijuojate tą pačią medžiagą ilgą laiką, sustiprėja tos informacijos prisiminimo keliai. Pakartotinis tų pačių neuronų šaudymas daro didesnę tikimybę, kad tie patys neuronai ateityje galės pakartoti tą šaudymą.
Dėl to vėliau galėsite lengviau ir tiksliau prisiminti informaciją.
Kitas būdas galvoti apie šiuos sinapsinius kelius: jie panašūs į kelią miške. Kuo dažniau eini keliu, tuo jis tampa labiau pažįstamas ir lengviau įveikiamas.
Įtakos atminties konsolidavimo procesui
Nors mes dažnai galvojame apie smegenis kaip apie kartoteką ar kompiuterį, kruopščiai saugodami konkrečius prisiminimus atskiruose failuose, realybė yra ta, kad prisiminimai yra išplitę po visas smegenis.
Konsolidacijos proceso metu smegenys sukuria tam tikrą neuroninį žemėlapį, leidžiantį atgauti prisiminimus, kai jų reikia.
Ekspertai teigia, kad miegas gali vaidinti svarbų vaidmenį konsolidacijos procese. Viena pagrindinių miego teorijų rodo, kad miegas egzistuoja kaip būdas apdoroti ir įtvirtinti informaciją, kurią įgijome būdravimo metu.
Žmonės dažnai mano, kad prisiminimai yra nuolatiniai, tačiau vien tai, kad atmintis buvo įtvirtinta, dar nereiškia, kad jos negalima pamesti. Iš tikrųjų tyrėjai nustatė, kad prisiminimus dažnai reikia iš naujo įtvirtinti. Atminties atšaukimo ir atkūrimo procesas gali padėti išlaikyti ir sustiprinti ilgalaikėje atmintyje esančią informaciją.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad prisiminimus reikia iš naujo įtvirtinti kiekvieną kartą, kai tik jie pasiekiami. Tačiau šis procesas gali transformuoti ir pakeisti pačią atmintį. Panašu, kad pats prisiminimas gali kai kuriuos dalykus pamiršti.
Spartinti atminties konsolidavimo procesą
Taip pat galima paspartinti konsolidacijos procesą mokantis naujos informacijos. Repeticijų ir įsiminimo strategijos, tokios kaip mokymasis ir mnemoniniai prietaisai, yra keletas būdų, o vienas geriausių būdų užtikrinti informacijos įsitvirtinimą ilgalaikėje atmintyje yra pakartoti ją keliais intervalais.
Štai kodėl kartą per savaitę kelias savaites peržvelgus savo klasės užrašus bus išlaikyta daugiau atminties, nei prisikimšti naktį prieš egzaminą.
Suprasdami, kaip veikia šis konsolidavimo procesas, galite pritaikyti įsiminimo strategijas, kad maksimaliai išnaudotumėte savo studijų laiką.
