Kas yra dirglumas?
Dirglumas apima pykčio ar nusivylimo jausmą, kuris dažnai kyla net dėl mažiausių dalykų.
Nors irzlumas gali būti normalus ir visi kartais tai patiria, tai taip pat gali būti pagrindinės būklės rodiklis.
Jei jaučiate nuolatinį, įsiskverbiantį ar nerimą keliantį dirglumo jausmą, pasitarkite su gydytoju. Tokie jausmai gali tapti per dideli ir trukdyti jūsų kasdieniam gyvenimui, apsunkinti įprastų kasdienių užduočių atlikimą ir sutrikdyti jūsų santykius su kitais.
Dirglumas gali būti daugelio dalykų simptomas, įskaitant stresą, depresiją, potrauminio streso sutrikimą (PTSS), medžiagų vartojimą, nerimą, bipolinį sutrikimą, priešmenstruacinį sindromą (PMS), miego trūkumą, autizmo spektro sutrikimus, demenciją, lėtinį skausmą, ir šizofrenija.
Dirglumas yra dažna emocija, kurią daugelis žmonių patiria gana reguliariai. Kai žmonės jaučiasi irzlūs, nedideli susierzinimai, kurių jie paprastai gali ignoruoti, tampa sujaudinimo ir pykčio šaltiniu.
Simptomai
Dirglumas gali sukelti daug skirtingų elgesio ir jausmų. Kai kurie iš įprastų dirglumo požymių yra šie:
- Sujaudinimas, nusivylimas ir susierzinimas
- Sumišimas ir sunku susikaupti
- Sunkumai apgyvendinant ar keičiant planus
- Per didelis prakaitavimas
- Nuovargis
- Padidėjęs kvėpavimo dažnis
- Greitas širdies plakimas
- Per didelis jautrumas
- Karštakraujis
- Įtampa
Žmonės, kurie jaučiasi irzlūs, nebūtinai patirs visus šiuos simptomus ar jaus simptomus visą laiką. Jie gali jaustis gerai per vieną akimirką, tačiau nedidelis susierzinimas gali juos paskatinti. Kilusi reakcija gali atrodyti neproporcinga situacijai. Tai dažnai sukelia papildomą įtampą, dėl kurios asmuo tampa dar jautresnis ir reaguoja į stresą.
Dirglumo nustatymas
Jei reguliariai jaučiate dirglumą, svarbu susisiekti su medicinos ar psichinės sveikatos specialistu. Paskyrimo metu gydytojas kalbės su jumis apie jūsų simptomų trukmę, sunkumą ir poveikį. Jums bus paklausta apie jūsų ligos istoriją, vartojamus vaistus ir gyvenimo būdo įpročius.
Gydytojas atliks fizinį egzaminą ir gali atlikti laboratorinius tyrimus, kad pašalintų visas sveikatos sąlygas, kurios gali turėti įtakos jūsų simptomams. Priežastys, tokios kaip hipertirozė ir diabetas, gali sukelti dirglumo jausmą.
Jums taip pat gali būti paprašyta užpildyti klausimyną, kad būtų galima nustatyti psichinės sveikatos būklės simptomus, tokius kaip nerimas ar depresija.
Priežastys
Yra keletas dalykų, kurie gali sukelti dirglumą. Daugelis žmonių kartkartėmis išgyvena dirglias nuotaikas, tačiau pernelyg ilgas ir ilgas dirglumas gali būti pagrindinės fizinės ar psichinės sveikatos būklės požymis. Kai kurios galimos priežastys:
- Nerimas
- Depresija
- Mažas cukraus kiekis kraujyje
- Hormonų disbalansas
- Prastas miegas
- Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
- Stresas
Vaikystėje dirglesnė nuotaika tam tikrais vystymosi laikotarpiais gali būti normali. Tačiau jie taip pat gali būti tokios būklės kaip nerimas, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) ar opozicinis iššaukiantis sutrikimas (ODD) rodiklis.
Gydymas
Dirglumo gydymas priklauso nuo gydytojo diagnozės. Norint palengvinti dirglumo jausmą, reikia gydyti pagrindines priežastis.
Psichikos sveikata ir dirglumas
Dėl dirglumo, kurį sukelia psichinės sveikatos būklės, tokios kaip nerimas ar depresija, gydytojas gali rekomenduoti psichoterapiją, vaistus ar jų derinį. Gali būti skiriami tokie vaistai kaip antidepresantai ir kiti nuotaiką stabilizuojantys vaistai.
Medicininės būklės ir dirglumas
Dėl simptomų, kuriuos sukelia tokia sveikatos būklė kaip hormonų pusiausvyros sutrikimas ar diabetas, gydytojas rekomenduos gydymą, kuris atitiktų jūsų specifinius poreikius.
Nepaisant pagrindinės priežasties, gydytojas taip pat gali rekomenduoti gyvenimo būdo pakeitimus, kurie gali padėti pagerinti jūsų nuotaiką. Pavyzdžiui, gali būti naudingiau miegoti ir laikytis sveikos mitybos.
Įveikti
Jei susiduriate su dirglumo jausmu, galite išspręsti įvairias strategijas.
Galite pastebėti, kad kai kurie metodai jums tinka geriau nei kiti, todėl gali prireikti šiek tiek eksperimentų, kad nustatytumėte, kokios strategijos jums labiausiai padeda.
- Valgykite sveiką ir maistingą maistą: Laikydamiesi sveikos mitybos ir vengdami pernelyg riebaus, daug cukraus turinčio maisto, galite jaustis geriau, o tai gali pagerinti jūsų nuotaiką.
- Užsiimkite reguliaria fizine veikla: Įrodyta, kad reguliarūs pratimai turi teigiamą poveikį depresijai, todėl kiekvieną dieną praleiskite šiek tiek laiko judėdami, nesvarbu, ar tai kardio užsiėmimas sporto salėje, ar pasivaikščiojimas po bloką.
- Nustatykite savo veiksnius: Nors kai kurie žmonės dažniausiai jaučiasi irzlūs, kitais atvejais galite pastebėti, kad yra tam tikrų situacijų, kurios sukelia šias nuotaikas. Atkreipkite dėmesį į tuos laikus, kai jaučiatės labiausiai susierzinę. Ar pastebite, kad jus susierzina tam tikru paros metu, sekdami tam tikrus įvykius ar aplink tam tikrus žmones? Geriau supratę, kas sužadina šiuos jausmus, galėsite geriau ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią dirgliai nuotaikai.
- Išmokite naujų atsipalaidavimo būdų: Tokios strategijos kaip gilus kvėpavimas ir vizualizacija gali padėti nuraminti protą ir kūną, kai pradėsite jaudintis.
- Praktikuokite gerus miego įpročius: Miego trūkumas yra dažna dirglumo priežastis, todėl sutelkite dėmesį į atpalaiduojančią miego režimą, miegą ir atsibudimą kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
- Praktikuokite dėmesingumą: Tyrimai parodė, kad dėmesingumas, technika, apimanti susitelkimą į dabartį, gali būti naudinga mažinant tokių ligų kaip nerimas ir depresija simptomus.
- Kreipkitės į socialinę paramą: Gali būti naudinga turėti draugų ir šeimos narių, į kuriuos atsiremti, kai susitvarkai su dirglumu. Ieškodami socialinės paramos ir kalbėdami apie savo rūpesčius su kitais, taip pat galite kovoti su baime, rūpesčiu ir vienišumu, kurie gali prisidėti prie niūrios nuotaikos.
- Išbandykite meditaciją: Tyrimai rodo, kad meditacija gali padėti žmonėms įveikti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Rašykite žurnale: Laikydamiesi žurnalo, laikui bėgant galite ieškoti nuotaikos modelių, kurie gali padėti geriau nustatyti dalykus, kurie sukelia dirglumo jausmą. Apsvarstykite galimybę dėkingumo žurnalą, kuris gali padėti geriau sutelkti dėmesį į teigiamus jausmus ir kovoti su stresu ir negatyvumu, kurie gali sukelti jaudulį ir susierzinimą.
Nors yra savipagalbos strategijų, kurios gali padėti palengvinti jūsų dirglias nuotaikas, visada turėtumėte pasikalbėti su savo gydytoju, jei šie jausmai tęsiasi ilgai arba tampa pernelyg stiprūs. Gydytojas gali nustatyti, kas gali sukelti šiuos jausmus, ir rekomenduoti gydymą, kuris padės pasijusti geriau.
Taip pat galite apsvarstyti internetinę terapiją kaip galimybę padėti susidoroti su dirglumu. Tyrimai rodo, kad internetinė terapija gali būti tokia pat veiksminga kaip ir tradicinė akis į akį.
9 geriausios internetinės terapijos programos Mes išbandėme, išbandėme ir parašėme nešališkus atsiliepimus apie geriausias internetines terapijos programas, įskaitant „Talkspace“, „Betterhelp“ ir „Regain“.
