Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimas, apimantis nuolatinius ir netikėtus panikos priepuolius. Šie priepuoliai įvyksta staiga, sukeliantys baimės, nerimo, nervingumo ir baimės jausmus. Emociniai panikos priepuolių simptomai paprastai pasireiškia kartu su somatiniais pojūčiais, tokiais kaip pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis, krūtinės skausmas, apsvaigimas, drebulys, drebulys, pykinimas ir tirpimas ar dilgčiojimas.
Nėščios panikos sutrikimai gali jaustis susirūpinę, kaip nėštumas paveiks jų simptomus, ir atvirkščiai. Tyrimų tyrimai buvo nevienodi, kai kurie nustatė, kad panikos priepuoliai ir nerimas nėštumo metu didėja. Kiti tyrimai rodo, kad nėščios moterys praneša apie panikos ir nerimo simptomų sumažėjimą. A
Neįmanoma nustatyti, ar nėštumo metu sustiprės panikos priepuoliai ir kiti su nerimu susiję simptomai. Tačiau yra keletas žingsnių, kuriuos galite atlikti, kad padėtumėte susidoroti su simptomais nėštumo metu ir vėliau.
Panikos priepuolių nėštumo metu valdymo patarimai
Jei nerimaujate dėl nėštumo ir panikos sutrikimų, šie patarimai, kaip valdyti panikos priepuolius nėštumo metu, gali jums padėti.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus kovoja su panikos priepuoliais, susisiekite su Piktnaudžiavimo medžiagomis ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
Pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju
Kalbant apie nėštumą, atrodo, kad kiekvienas turi savo asmeninius anekdotus ir tvirtą nuomonę. Pavyzdžiui, galite turėti seserį, kuri dalijasi nėštumo patirtimi ir pataria, kokių maisto produktų vengti, arba galbūt turite tetą, kuri mėgsta jums pasakoti senų žmonų pasakojimus ir nėštumo mitus. Nepaisant kitų patarimų, pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju.
Praneškite savo gydytojui, kas kelia nerimą dėl panikos sutrikimo nėštumo metu. Gydytojas galės padėti išsiaiškinti faktus iš grožinės literatūros. Ji taip pat bus ten, kad nuodugniai aptartų gydymo būdus nėštumo metu, įskaitant galimą panikos sutrikimo vaistų riziką ir naudą.
Darbas su terapeutu
Psichoterapija gali padėti geriau susitvarkyti su panikos priepuoliais nėštumo metu. Pirmoji terapijos sesija apims jūsų simptomus, ligos istoriją ir dabartinius gyvenimo veiksnius. Terapijos proceso metu jūs geriau suprasite savo simptomus ir sukursite būdus, kaip susitvarkyti su savo būkle.
Jūsų terapeutas taip pat gali naudoti psichoedukaciją, kad padėtų suprasti jūsų simptomus. Terapijos metu suteikiamos žinios ir parama gali padėti sumažinti baimę, susijusią su jūsų simptomais, ir suteikti galimybę kontroliuoti panikos priepuolius nėštumo metu.
Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra viena iš labiausiai paplitusių psichoterapijos formų. CBT stengiasi neigiamas mintis ir elgesį nukreipti į sveikesnį suvokimą ir veiksmus.
Pavyzdžiui, jums gali kilti nerimą sukeliančių minčių, tokių kaip „Ar mano nerimas paveiks mano nėštumą?“ arba „Ar tai sutrikdo kūdikį, kai mane ištinka panikos priepuolis?“ Tokios mintys gali prisidėti prie padidėjusio baimės, nerimo ir panikos jausmo. Per CBT galite išmokti atpažinti ir pakeisti tokio tipo mąstymo modelius į labiau pozityvius ir mažiau sukeliančius nerimą.
Atsipalaidavimo būdai taip pat dažnai išmokstami per CBT procesą. Dėl nerimo ir panikos visame kūne jaučiamą stresą galima sumažinti naudojant atsipalaidavimo pratimus. Šie metodai padeda išmokti jaustis ramiau net susidūrus su nerimu. Kai kurie populiarūs atsipalaidavimo būdai apima vizualizaciją, gilaus kvėpavimo metodus ir laipsnišką raumenų atsipalaidavimą (PMR).
Praleiskite papildomą laiką savęs priežiūrai
Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo laikas, kai ji dažnai labiau rūpinasi savo fizine sveikata ir savijauta. Skiriant šiek tiek papildomo laiko, kad galėtum pasirūpinti savimi, gali palengvėti stresas ir nerimas.
Savarankiškos priežiūros praktika apima bet kokią veiklą, kurią galite atlikti norėdami pagerinti savo sveikatą ir bendrą savijautą. Pavyzdžiui, jūsų savitarnos veikla gali apimti tam tikrą mankštą, praktikuoti streso valdymo įgūdžius ir pakankamai pailsėti.
Pasitarkite su savo gydytoju, kad aptartumėte, kokioje veikloje yra saugu dalyvauti nėštumo metu.
Laikykite palaikymo sistemą
Artimųjų kreipimasis gali padėti susidoroti su baimėmis ir netikrumu dėl panikos, nerimo ir nėštumo. Praneškite patikimiems draugams ir šeimos nariams apie jūsų susirūpinimą ir pasikvieskite juos į laisvę, jei kiltų bet kokios rūšies ekstremali situacija. Galbūt jums nereikės niekam kviesti pagalbos, tačiau tai gali padėti sumažinti jūsų nerimą vien žinant, kad artimieji yra jums, jei jų prireiktų.
Turi po gimdymo planą
Galbūt esate girdėję apie pogimdyvinę depresiją - terminą, vartojamą apibūdinti, kai po vaiko gimimo moterys patiria depresijos simptomus, pvz., Beviltiškumo ir beverčio jausmą. Panašiai moterims, kurioms diagnozuotas nerimo sutrikimas, gresia padidėjęs nerimas po gimdymo. Naujoms motinoms būdingas nervingumo, baimės ir izoliacijos jausmas.
Laimei, padidėjusio nerimo ir su panika susijusių simptomų galima išvengti tam tikru preparatu. Nors daugumai moterų pogimdymas paprastai yra užimtas, svarbu pasitarti su savo gydytoju ir (arba) terapeutu dėl panikos sutrikimo. Toliau dirbkite siekdami gydymo plano tikslų, pavyzdžiui, valdykite nerimą, susitvarkykite su panikos priepuoliais ir spręskite vienišumą. Turėdami planą po gimdymo, galite lengviau išlaikyti pažangą savo sveikimo link.
