Terminas teorija vartojamas stebėtinai dažnai kasdienėje kalboje. Dažnai tai reiškia spėjimą, nuojautą ar prielaidą. Galite net girdėti, kaip žmonės atmeta tam tikrą informaciją, nes tai „tik teorija“. Studijuojant psichologiją ir kitas mokslo temas, svarbu pažymėti, kad mokslo teorija nėra tas pats, kas šnekamoji šio termino vartojimas.
Paprastam pasauliečiui teorija gali būti teisinga, ar ne. Tačiau mokslo srityje teorija pateikia koncepciją ar idėją, kurią galima patikrinti. Mokslininkai gali išbandyti teoriją atlikdami empirinius tyrimus ir surinkdami įrodymus, kurie ją patvirtina ar paneigia.
Moksle teorija nėra tik spėjimas. Teorija remiasi hipoteze, kuri yra pagrįsta įrodymais. Teorija yra faktais paremta reiškinio apibūdinimo sistema.
Mokslinis amerikietis išvardijo „teoriją“ kaip vieną iš septynių dažniausiai netinkamai naudojamų mokslinių terminų. Būtent šie klaidingi supratimai apie šio termino reikšmę paskatina žmones atmesti tokias temas kaip evoliucija ir klimato kaita kaip „tik teorijas“, nepaisant daugybės svarių mokslinių įrodymų.
Mokslinė teorija pateikia paaiškinimą apie kai kuriuos žmogaus elgesio ar gamtos pasaulio aspektus, kuris yra pagrįstas pakartotiniais bandymais ir eksperimentais. Tai reiškia, kad mokslininkai surinko įrodymus, patvirtinančius teoriją. Daugybė skirtingų tyrėjų surinko įrodymus, patvirtinančius teoriją.
Pridedant naujų įrodymų ir tyrimų, teorija gali būti patobulinta, modifikuota ar net atmesta, jei ji neatitinka naujausių mokslo išvadų. Bendra mokslinės teorijos stiprybė priklauso nuo jos gebėjimo paaiškinti įvairius reiškinius.
Psichologijos teorijos tikslas
Psichologijoje teorijos naudojamos siekiant pateikti žmogaus minčių, emocijų ir elgesio supratimo modelį. Per visą psichologijos istoriją buvo pasiūlyta daugybė teorijų, paaiškinančių ir numatančių įvairius žmogaus elgesio aspektus.
Psichologinę teoriją sudaro du pagrindiniai komponentai:
- Tai turi apibūdinti elgesį.
- Ji turi numatyti būsimą elgesį.
Kiekviena teorija padėjo prisidėti prie mūsų žinių apie žmogaus protą ir elgesį. Kai kurios teorijos, pavyzdžiui, klasikinis sąlygojimas, vis dar gerai priimamos ir šiandien, kitos, kaip ir Freudo teorijos, taip gerai nepasitvirtino ir jas dažniausiai pakeitė naujos teorijos, geriau paaiškinančios žmogaus raidą.
Įvairių tipų psichologinės teorijos
Yra daug psichologijos teorijų, tačiau daugumą jų galima priskirti vienam iš keturių pagrindinių tipų.
Vystymosi teorijos
Vystymosi teorijos suteikia pagrindą mąstyti apie žmogaus augimą, vystymąsi ir mokymąsi. Jei kada susimąstėte, kas skatina žmogaus mintis ir elgesį, supratimas apie šias teorijas gali suteikti naudingos informacijos apie asmenis ir visuomenę.
Vystymosi teorijos pateikia pagrindinių principų ir sąvokų rinkinį, apibūdinantį ir paaiškinantį žmogaus raidą. Kai kurios raidos teorijos koncentruojasi į tam tikros kokybės formavimąsi, pavyzdžiui, Kohlbergo moralinio vystymosi teorija. Kitos raidos teorijos orientuojasi į augimą, kuris vyksta visą gyvenimą, pavyzdžiui, Eriksono psichosocialinio vystymosi teorija.
Didžiosios teorijos
Didžiosios teorijos yra tos išsamios idėjos, kurias dažnai siūlo svarbiausi mąstytojai, tokie kaip Sigmundas Freudas, Erikas Eriksonas ir Jeanas Piagetas. Didžiosios raidos teorijos apima psichoanalitinę teoriją, mokymosi teoriją ir kognityvinę teoriją.
Šiomis teorijomis siekiama paaiškinti didžiąją dalį žmonių elgesio, tačiau šiuolaikinių tyrimų akivaizdoje jie dažnai laikomi pasenusiais ir neišsamiais. Psichologai ir tyrėjai dažnai naudoja dideles teorijas kaip pagrindą tyrimams, tačiau atsižvelgia ir į mažesnes teorijas bei naujausius tyrimus.
Mini teorijos
Mini teorijos apibūdina nedidelį, labai konkretų vystymosi aspektą. Mini teorija galėtų paaiškinti gana siaurą elgesį, pavyzdžiui, kaip formuojasi savigarba ar ankstyvos vaikystės socializacija. Šios teorijos dažnai remiasi didžiųjų teorijų įtvirtintomis idėjomis, tačiau jomis nesiekiama apibūdinti ir paaiškinti žmogaus elgesio ir augimo visumos.
Naujos teorijos
Naujos teorijos yra tos, kurios buvo sukurtos palyginti neseniai ir dažnai formuojamos sistemingai derinant įvairias mini teorijas. Šios teorijos remiasi skirtingų disciplinų tyrimais ir idėjomis, tačiau dar nėra tokios plačios ar toli siekiančios, kaip didžiosios teorijos. Levo Vygotskio pasiūlyta sociokultūrinė teorija yra geras kylančios raidos teorijos pavyzdys.
Psichologijos teorijų pavyzdžiai
Kai kurios žinomiausios psichologijos teorijos orientuotos į specifines psichologijos šakas. Kai kurie iš jų apima:
Elgesio teorijos
Elgesio psichologija, dar vadinama biheviorizmu, yra mokymosi teorija, paremta idėja, kad visas elgesys įgyjamas sąlygojant. Garsių psichologų, tokių kaip Johnas B. Watsonas ir B. F. Skinneris, propaguojama elgesio teorija dvidešimtojo amžiaus pradžioje dominavo psichologijoje. Šiandien terapeutai vis dar plačiai naudoja elgesio metodus, kad padėtų klientams išmokti naujų įgūdžių ir elgesio.
Pažinimo teorijos
Pažintinės psichologijos teorijos yra orientuotos į vidines būsenas, tokias kaip motyvacija, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, mąstymas ir dėmesys. Tokios teorijos siekia paaiškinti skirtingus psichinius procesus, įskaitant tai, kaip protas apdoroja informaciją.
Humanistinės teorijos
Humanistinės psichologijos teorijos pradėjo populiarėti praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje. Nors ankstesnės teorijos dažnai buvo sutelktos į nenormalų elgesį ir psichologines problemas, humanistinės teorijos vietoj to pabrėžė pagrindinį žmonių gerumą. Kai kurie iš pagrindinių humanistų teoretikų buvo Carlas Rogersas ir Abraomas Maslowas.
Asmenybės teorijos
Asmenybės psichologija nagrinėja minčių, jausmų ir elgesio modelius, kurie daro žmogų unikalų. Kai kurios žinomiausios psichologijos teorijos yra skirtos asmenybės temai, įskaitant asmenybės bruožų teoriją, asmenybės „didžiojo 5“ teoriją ir Eriksono psichosocialinės raidos teoriją.
Socialinės psichologijos teorijos
Socialinė psichologija yra orientuota į tai, kad padėtų mums suprasti ir paaiškinti socialinį elgesį. Socialinėse teorijose daugiausia dėmesio skiriama konkretiems socialiniams reiškiniams, įskaitant grupės elgesį, prosocialų elgesį, socialinę įtaką, meilę ir daug daugiau.
Kodėl teorijos yra svarbios
Psichologijos kursuose gali kilti klausimas, ar būtina sužinoti apie įvairias psichologijos teorijas, ypač tas, kurios laikomos netiksliomis ar pasenusiomis. Tačiau visos šios teorijos suteikia vertingos informacijos apie psichologijos istoriją, minties progresą tam tikra tema ir gilesnį dabartinių teorijų supratimą.
Suprasdami, kaip mąstymas progresavo, galite geriau suprasti ne tik tai, kur buvo psichologija, bet ir tai, kur ji gali būti ateityje.
Mokslinių teorijų studijavimas gali padėti geriau suprasti, ką tyrėjai turi omenyje kalbėdami apie mokslinius tyrimus. Tai gali pagerinti jūsų supratimą apie tai, kaip mokslo bendruomenė formuoja, tiria ir priima mokslinius elgesio ir kitų gamtos reiškinių paaiškinimus.
Nors diskusijos tebevyksta dėl karštų temų, verta studijuoti mokslą ir teorijas, kurios atsirado iš tokių tyrimų, net kai tai, kas dažnai atskleidžiama, gali pasirodyti kaip griežta ar nepatogi tiesa. Kaip kažkada paaiškino Carlas Saganas: „Geriau suvokti visatą tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, nei išlikti kliedesiuose, kad ir kokie būtų patenkinti ir raminantys“.
Žodis iš „Wellwell“
Daugelis to, ką žinome apie žmogaus mintis ir elgesį, atsirado įvairių psichologijos teorijų dėka. Pavyzdžiui, elgesio teorijos parodė, kaip sąlygojimas gali būti naudojamas mokymuisi skatinti. Sužinoję daugiau apie šias teorijas, galite giliau ir turtingiau suprasti psichologijos praeitį, dabartį ir ateitį.
