Pramonė prieš nepilnavertiškumą yra ketvirtasis Eriko Eriksono psichosocialinės raidos teorijos etapas, kuris vyksta po trečiojo iniciatyvos ir kaltės etapo. Etapas vyksta vaikystėje nuo maždaug šešerių iki vienuolikos metų.
Apžvalga
- Psichosocialinis konfliktas: Pramonė ir nepilnavertiškumas
- Pagrindinis klausimas: - Kaip man būti gerai?
- Pagrindinė dorybė: Kompetencija
- Svarbus įvykis (-iai): Mokykla
Pramonė ir nepilnavertiškumas
Remiantis Eriksono teorija, žmonės vystosi ir auga progresuodami. Skirtingai nuo daugelio kitų raidos teorijų, Erikson atkreipia dėmesį į pokyčius, vykstančius per visą gyvenimo laikotarpį, nuo gimimo iki mirties.
Psichosocialinė teorija orientuojasi ne į akivaizdžius fizinius pokyčius, kylančius augant vaikams, o į socialinius ir emocinius veiksnius, turinčius įtakos individo psichologiniam augimui. Norėdami išspręsti šią krizę, vaikai ir suaugusieji pirmiausia susiduria su vystymosi užduotimi.
Jei šis įgūdis sėkmingai įgyjamas, tai lemia gebėjimą, kuris prisideda prie viso gyvenimo gerovės. Pavyzdžiui, pasitikėjimas yra pagrindinė pirmojo vystymosi etapo užduotis - tai gebėjimai, prisidedantys prie emocinės sveikatos visą gyvenimą tiek vaikystėje, tiek pilnametystėje. Nepavykus įveikti šių kritinių užduočių, gali pasireikšti socialinės ir emocinės kovos, kurios trunka visą gyvenimą.
Taigi, kas tiksliai vyksta pramonės ir nepilnavertiškumo stadijoje? Kokie veiksniai lemia bendrą sėkmę šiame vystymosi etape? Kokie yra pagrindiniai įvykiai, kurie prisideda prie psichosocialinio augimo?
Socialinis pasaulis plečiasi
Mokykla ir socialinė sąveika vaidina svarbų vaidmenį šiuo vaiko gyvenimo laikotarpiu. Vaiko socialinis pasaulis žymiai išsiplečia, kai jis įeina į mokyklą ir užmezga naują draugystę su bendraamžiais. Vykdydami socialinę sąveiką, vaikai pradeda ugdyti pasididžiavimo savo pasiekimais ir sugebėjimais jausmą.
Ankstesniais etapais vaiko bendravimas pirmiausia buvo sutelktas į globėjus, šeimos narius ir kitus artimiausio namų ūkio narius. Prasidėjus mokslo metams, socialinės įtakos sritis smarkiai išauga.
Draugai ir klasės draugai vaidina svarbų vaidmenį, kaip vaikai progresuoja per pramonės ir nepilnavertiškumo stadijas. Mokėdami žaidimą ir mokydamiesi mokyklą, vaikai gali ugdyti kompetencijos jausmą ir pasididžiavimą savo sugebėjimais. Jausdamiesi kompetentingi ir pajėgūs, vaikai taip pat gali suformuoti tvirtą savivoką.
Socialinio bendravimo su bendraamžiais metu kai kurie vaikai gali pastebėti, kad jų gebėjimai yra geresni nei draugų, arba kad kiti talentus vertina aukštai. Tai gali sukelti pasitikėjimo jausmą. Kitais atvejais vaikai gali pastebėti, kad jie nėra tokie pajėgūs kaip kiti vaikai, o tai gali sukelti nepakankamumo jausmą.
Mokyklos darbai padeda ugdyti kompetenciją ir pasitikėjimą savimi
Ankstesniais raidos etapais vaikai iš esmės galėjo užsiimti pramogomis ir sulaukti pagyrų bei dėmesio. Pradėjus mokyklą, įvertinami faktiniai rezultatai ir įgūdžiai. Pažymiai ir pedagogų atsiliepimai skatina vaikus daugiau dėmesio skirti tikrajai savo darbo kokybei.
Pramonės ir nepilnavertiškumo stadijoje vaikai gali atlikti vis sudėtingesnes užduotis. Todėl jie stengiasi įgyti naujų įgūdžių. Vaikai, kuriuos skatina ir giria tėvai ir mokytojai, ugdo kompetencijos jausmą ir tikėjimą savo sugebėjimais. Tie, kurie iš tėvų, mokytojų ar bendraamžių skatina mažai arba visai nesulaukia, abejos jų sugebėjimais būti sėkmingais.
Vaikai, kurie stengiasi išsiugdyti šį kompetencijos jausmą, iš šio etapo gali atsirasti nesėkmių ir nepilnavertiškumo jausmu. Tai gali padėti vėlesnių problemų vystymuisi. Žmonės, kurie nesijaučia kompetentingi sugebėti pasisekti, gali mažiau tikėtis išbandyti naujus dalykus ir manyti, kad jų pastangos nebus tikrinamos.
Šiame etape vykstantys įvykiai gali sustiprinti arba pakirsti pasitikėjimą savimi
Anot Eriksono, šis etapas yra gyvybiškai svarbus ugdant pasitikėjimą savimi. Mokyklos ir kitos socialinės veiklos metu vaikai sulaukia pagyrimo ir dėmesio atlikdami įvairias užduotis, tokias kaip skaitymas, rašymas, piešimas ir problemų sprendimas.
Vaikai, kuriems sekasi mokykloje, labiau išsiugdo kompetencijos ir pasitikėjimo jausmą. Jie jaučiasi gerai dėl savęs ir savo sugebėjimo pasisekti.
Vaikams, kurie kovoja su mokyklos darbais, gali būti sunkiau išsiugdyti šiuos tikrumo jausmus. Vietoj to jiems gali kilti nepakankamumo ir nepilnavertiškumo jausmas.
Kaip tėvai ir mokytojai gali skatinti sėkmę pramonės ir nepilnavertiškumo etape?
Šiame etape tiek tėvams, tiek mokytojams svarbu pasiūlyti palaikymą ir paskatinimą. Tačiau suaugusieji turėtų būti atsargūs, kad neprilygintų pasiekimų priėmimui ir meilei. Besąlyginė suaugusiųjų meilė ir palaikymas gali padėti visiems vaikams šiame etape, ypač tiems, kurie gali kovoti su nepilnavertiškumo jausmu.
Kita vertus, pervertinti vaikai gali įžūlioti. Akivaizdu, kad šiame vystymosi etape balansas vaidina svarbų vaidmenį.
Tėvai gali padėti vaikams išsiugdyti tikroviškos kompetencijos jausmą, vengdami pernelyg didelio pagyrimo ir atlygio, skatindami pastangas, o ne rezultatus ir padėdami vaikams išsiugdyti mąstyseną.
Net jei vaikai kovoja tam tikrose mokyklos vietose, vaikų skatinimas tose srityse, kuriose jie yra puikūs, gali padėti ugdyti kompetencijos ir pasiekimų jausmus.
Pavyzdys
Galbūt geriausias būdas įsivaizduoti, kaip pramonė ir nepilnavertiškumo stadija gali paveikti vaiką, yra pažiūrėti į pavyzdį. Įsivaizduokite du vaikus iš tų pačių 4tūkstklasės klasė.
Olivijai gamtos mokslų pamokos yra sunkios, tačiau tėvai nori kiekvieną vakarą jai padėti atliekant namų darbus. Ji taip pat prašo mokytojos pagalbos ir pradeda sulaukti padrąsinimo bei pagyrų už savo pastangas.
Džekas taip pat kovoja su mokslu, tačiau jo tėvai nėra suinteresuoti padėti jam atlikti naktinius namų darbus. Jis blogai jaučiasi dėl prastų pažymių, kuriuos gauna atlikdamas mokslo užduotis, tačiau nėra tikras, ką daryti dėl padėties. Mokytojas kritiškai vertina jo darbą, tačiau neteikia jokios papildomos pagalbos ar patarimo. Galų gale Džekas tiesiog pasiduoda, o jo pažymiai dar blogėja.
Nors abu vaikai kovojo su šiuo mokyklos aspektu, Olivija sulaukė palaikymo ir paskatinimo, kurio jai reikėjo įveikti šiuos sunkumus ir vis tiek sukurti meistriškumo jausmą. Tačiau Jackui trūko reikalingo socialinio ir emocinio paskatinimo. Šioje srityje Olivija greičiausiai išsiugdys pramonės jausmą, kai Džekui liks nepilnavertiškumo jausmas.
Žodis iš „Wellwell“
Svarbu pažymėti, kad tai yra teorija. Psichosocialinė teorija sulaukė tam tikros kritikos. Viena svarbiausių kritikos sričių kyla iš minties, kad tikslūs konfliktų sprendimo mechanizmai ir perėjimas iš vieno etapo į kitą nėra gerai aprašyti. Teorija nepateikia informacijos apie tai, kaip individas gali pereiti iš vieno etapo į kitą. Taigi, nors suprasti šiuos etapus gali būti naudinga, svarbu tai nepamiršti.
5 etapas: tapatybė ir sumišimas
