Socialinis darinys yra kažkas, kas egzistuoja ne objektyvioje tikrovėje, o dėl žmonių sąveikos. Jis egzistuoja, nes žmonės sutinka, kad jis egzistuoja.
Pavyzdžiai
Kai kurie socialinių konstrukcijų pavyzdžiai yra šalys ir pinigai. Lengviau suprasti, kaip šalys galėtų būti socialiniai konstruktai, nei suprasti, kaip pinigai yra socialinis darinys. Šalys neegzistuotų, jei ne žmonių sąveika. Žmonės turi sutikti, kad yra toks dalykas kaip šalis, ir susitarti, kas yra šalis. Be šio susitarimo negalėtų būti šalių.
Pinigai taip pat neegzistuotų be žmonių sąveikos. Jei pagalvotume apie objektyvią tikrovę, galėtume pagalvoti, kad pinigai egzistuoja. Juk galime paliesti popierių ar monetas. Tačiau, jei žmonės nesusitaria, ką reiškia popierius ar monetos ir kam juos galima naudoti, popieriniai pinigai yra tik popierius, o monetos - tik metaliniai diskai.
Kodėl žmonės kuria konstrukcijas
Socialinių konstruktų teorija sako, kad žmonės kuria konstrukcijas tam, kad įprasmintų objektyvų pasaulį.
Vienas iš būdų, kaip žmonės kuria socialines konstrukcijas, yra tai, ką mato ir patiria, suskirstę į kategorijas. Pavyzdžiui, jie mato žmones su skirtingomis odos spalvomis ir kitomis fizinėmis savybėmis bei „kuria“ socialinį rasės konstruktą.
Arba jie mato aukštus augalus su labai storais stiebais, kurie išsišakoja viršuje, o ant jų auga lapai ir „sukuria“ medžio konstrukciją. Šie du pavyzdžiai padeda parodyti, kaip žmonės naudoja socialinius konstruktus ir kuo kai kurie socialiniai konstruktai skiriasi nuo kitų socialinių konstrukcijų.
Ar medžiai egzistuoja už socialinės konstrukcijos ribų? Jei nesutartume dėl medžio konstrukcijos, ar tuos augalus matytume kitaip? O rasė? Ar rasė egzistuoja už socialinės konstrukcijos ribų? Ar skirtingai elgtumėmės su skirtingų spalvų žmonėmis, jei neturėtume socialinės rasės konstrukcijos?
Konstruktai gali keistis
Šie du pavyzdžiai padeda parodyti, kad socialinis konstruktas gali apimti vertybes ir įsitikinimus, kuriuos žmonės turi apie konstrukciją. Žmonės, tęsdami sąveiką, gali pakeisti konstrukciją.
Per pastaruosius 100 metų požiūris į skirtingų spalvų odą pasikeitė ir jie keičiasi. Rasės konstrukcija vis dar egzistuoja, tačiau pasikeitė tai, ką reiškia konstrukcija.
Kitas laikui bėgant pasikeitusio socialinio konstrukto pavyzdys yra lyčių samprata. Kiek daugiau nei prieš 50 metų žmonės tikėjo, kad vyrai ir moterys turi tam tikrus su lytimi susijusius vaidmenis, kuriuos lemia biologija.
Moterys labiau auklėja, todėl joms labiausiai tiko būti motinos, kurios liko namuose auginti vaikus. Vyrai buvo agresyvesni ir mažiau auklėjo, jiems labiausiai tiko išeiti į darbą ir aprūpinti šeimą. Mes tuo daugiau netikime apie vyrus ir moteris.
Socialinis lyčių konstruktas iliustruoja diskusijas apie žmogaus elgesį. Jei lytis yra tik socialinis darinys, tai reiškia, kad vyrai ir moterys elgiasi skirtingai tik todėl, kad visuomenė jiems diktavo savo vaidmenis. Jie sužinojo, kaip jie turėtų elgtis ir kaip turėtų atrodyti ar atrodyti.
„Gamta ir puoselėjimas“ diskusijos tebėra ginčytinos, kai kalbama apie lytį ir lyčių skirtumus. Tačiau dauguma tyrinėtojų mano, kad nepriklausomai nuo biologinių veiksnių vaidmens, aplinkos veiksniai yra pagrindinė įtaka, galinti paveikti pačių smegenų vystymąsi.